Šunų ir kačių panašumai

Visi žinome, jog katės ir šunys turi daugybę skirtumų. Skiriasi jų pomėgiai, charakteris, aktyvumas. Šunys labai gerai girdi ir turi puikią uoslę, tuo tarpu katės puikios medžiotojos ir puikiai mato. Yra galybė skirtumų, o taip pat vieniems labiau patinka katės, kiti mieliau renkasi šunis. Tačiau ar kada susimąstėme, kad šuo ir katė gali turėti ir panašumų? Tie, kurie laiko namie ir katę ir šunį, pastebi, jog jie ne visuomet pešasi, kartais jie netgi susidraugauja. Vadinasi, panašumų tikrai yra. Štai sąrašas panašumų, kuriuos turi katės ir šunys.

Pirmiausiai reikia paminėti, jog ir katės, ir šunys yra žinduoliai. Tai žinduoliai grobuonys, kurių biologija gana panaši.

Šie abu gyvūnai gali atsivesti palikuonių ir maitinti juos pienu.

Šunys, taip pat kaip ir katės, vienu metu atsiveda daugiau nei vieną palikuonį.

Ir kates ir šunis prisijaukino žmonės. Tačiau, šunys buvo prijaukinti beveik dvigubai ankščiau nei katės. Šunys su žmogumi gyvena maždaug 14000 metų, o katės perpus mažiau.

Abu gyvūnai dirbo žmonėms, tam kad juos išlaikytų. Katės medžiojo graužikus, o šunys saugojo namus.

Kačių ir šunų kūno struktūra labai panaši. Abu turi keturias kojas, uodegas ir horizontalią kūno poziciją.

Abu naikina grobį, turi panašią virškinimo sistemą ir dantis.

Ir katės, ir šunys turi kailį, kuris juos šildo. Abu gyvūnai periodiškai prausiasi save laižydami.

Dabar šie gyvūnai veisiami taip, kad turėtų įvairių spalvų derinių, anksčiau buvo saugoma tokia spalva, kuri padėtų jiems užsimaskuoti medžiojant.

Abiem reikalingas šeimininkų dėmesys, meilė ir rūpestis. Nors katės yra savarankiškesnės ir nori būti nepriklausomos, jos mėgsta kai maistą joms patiekia šeimininkai, taip pat joms patinka kai su jomis žaidžia, tačiau tai gana greitai pabosta. Šunims šeimininkų dėmesys yra neišvengiamas, jie nuolat nori žaisti, bendrauti ir kitaip atkreipti į save dėmesį. Jei rodysite dėmesį tiek katėms, tiek šunims, jie atsidėkos tuo pačiu. Kartais atrodo, jog katės yra nedėkingos, tačiau jos tikrai myli savo šeimininkus.

Kačių ir šunų šeimininkai gali patvirtinti, jog abu gyvūnai po savęs visur palieka labai daug plaukų, tai viena nemalonių savybių. Nuolat reikia valyti namus, nes jie pilni augintinių plaukų.

Mylimi žmonių. Nepaisant to, kad vieni labiau myli kates, o kiti šunis, abu gyvūnai yra mylimi ir tai nenuginčijama.

Iš prigimties šie gyvūnai yra medžiotojai, todėl dauguma kačių ir šunų sugebėtų išgyventi gamtoje be savo šeimininkų.

Abu turi giminaičių gyvojoje gamtoje. Kačių giminaičiai: tigras, liūtas, lūšis ir t.t. Šunų giminaičiai: vilkas, dingas ir t.t.

Gali būti dresuojami. Nors katės pasiduoda dresūrai sunkiau, iš esmės abu gyvūnai gali būti dresuojami. Šunis dresiruoti yra lengviau ir greičiau, jie greitai išmoksta įvairias komandas ir net supranta daugumą jiems sakomų žodžių.

Leidžia garsus. Šunų skleidžiamų garsų įvairovė yra platesnė, jie loja, kaukia, kalija ir pan., o katės tik miaukia ir murkia. Tiesa, katės poravimosi metu skleidžia garsą, labai panašų į vaiko verksmą, taip jos prisišaukia patinus.

Atrodo, kad šie du gyvūnai labai skirtingi, tačiau akivaizdu, jog jie turi nemažai bendro. Panašumų tikrai yra, nemažai jų išoriniai. Kalbant apie charakterį, jis gana skiriasi, tačiau nepaisant to gyvūnai tikrai turi panašumų.

Ačiū Sesxi247.com – „უპროცენტო სესხი“ ir „online sesxebi

Kaip teisingai vežti šunis automobilyje

Šiandien visur skubame, lekiame ir nemažai laiko praleidžiame automobilyje. Dažnai su savimi tenka pasiimti ir keturkojus augintinius, ypač jei keliaujame ilgesniam laikui. Daugelis nežino kaip taisyklingai transportuoti savo augintinius, todėl galime pastebėti juos sėdinčius ant galinės automobilio sėdynės ar kilimėlio, žiūrinčius pro langus, sėdinčius ant vairuotojo kelių ar net uždarytus automobilio bagažinėje. Žmonės jaučiasi pernelyg laisvai ir nė nesusimąsto, kad vežantis kartu su savimi augintinį, jis taip pat turi būti prisegtas saugos diržu arba būti transportuojamas tam skirtoje dėžėje.

Dauguma nepagalvoja, jog netinkamai vežami gyvūnai gali susižaloti patys, o taip pat sukelti ir avarinę situaciją. Pagal naujausias KET, XXVI skyrius nurodo, kad „vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami tokiu būdų, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jei transporto priemonė būtų staigiai stabdoma“. Anksčiau tokie reikalavimai nebuvo taikomi, todėl vairuotojai jautėsi laisviau ir patys sprendė kaip vežti augintinius. Dabar reikalavimai griežtesni ir už netinkamai transportuojamą augintinį gali būti skiriama bauda. Netaisyklingai vežant gyvūnus, pakanka net ir nestipriai stabtelėti, kad keturkojis nuslystų ir susitrenktų, o galbūt net susižalotų. Tokių atvejų pasitaiko gana dažnai.

Nėra aišku ar įsigaliojus naujoms KET, situacija akivaizdžiai pagerės, nes iki šiol transporto priemonių vairuotojai didelio dėmesio augintinių saugumui neskyrė. Tačiau tokios pataisos tam ir skiriamos, siekiama užtikrinti ne tik vairuotojo ir keleivių, bet ir kartu vežamų augintinių saugumą. Svarbu ir tai, jog augintiniai dažnai paliekami vieni, kol šeimininkai tvarko reikalus arba apsipirkinėja. Naujas taisyklių punktas nurodo ne tik kaip transportuoti augintinius, tačiau ir kad būtina pasirūpinti keturkojų saugumu net ir stovinčioje transporto priemonėje. Jei lauke oro temperatūra pakyla daugiau nei 30ºC, reikia numanyti, kad automobilyje temperatūra žymiai didesnė, o išjungus kondicionavimą ji tik sparčiai kyla ir automobilyje darosi dar karščiau. Tai gali būti mirtinai pavojinga gyvūno sveikatai, todėl kartu vežantis šunį ar kitą augintinį būtina ne tik saugiai jį transportuoti, bet ir nepalikti augintinio automobilyje vieno. Net jei galvojate, jog ilgai neužtruksite, vis tiek nepalikite augintinio automobilyje vieno.

Gyvūnus rekomenduojama vežti tam tikroje transportavimo dėžėje, arba pasinaudoti specialiais gyvūnų saugos diržais. Šias priemones dabar galite nesunkiai įsigyti specializuotose gyvūnų prekių parduotuvėse ir net daugelyje didžiųjų prekybos centrų. Vežantis gyvūną transportavimo dėžėje, patartina ją taip pat pritvirtinti saugos diržais, taip ji neslydinės po automobilį ir bus užtikrintas didesnis saugumas. Paprastai gyvūnų transportavimo dėžės ir saugos diržai nekainuoja labai brangiai. Tačiau, jei šiuo metu neturite atliekamų pinigų, o augintinį vis tiek reikia vežtis kartu, nepažeidinėkite KET reikalavimų, nes teks susimokėti baudą, kuri gali būti didesnė nei transportavimo dėžės ar saugos diržų kaina. Paprasčiausiai pasiimkite „Greitąją paskolą“, o gavę atlyginimą grąžinsite pinigus. Taip apsaugosite save, augintinį ir savo piniginę. Svarbiausia laikytis saugos taisyklių, taip būsime saugūs ir laimingi ir mes ir mūsų mažieji draugai.

Yra sakoma, jog taisyklės sukurtos tam, kad jas laužytume. Tačiau šiuo atveju taisyklių reikia laikytis, nes esame atsakingi ne tik už save, bet ir už savo augintinius. Kas kitas jei ne jūs, jais pasirūpins? Keturkojai draugai labai brangūs ir mylimi, todėl rūpinkimės jais ir apsaugokime juos. Jie mus apdovanoja besąlygiška meile ir suteikia džiaugsmo, na o mes savo ruožtu užtikrinkime jų saugumą.

Populiariausios šunų veislės

Pasaulyje yra daugybė šunų veislių. Vieni yra didesni, kiti mažesni, vieni turi ilgą ir gražų kailį, kiti yra trumpaplaukiai, vienus labiau mėgsta moterys, kitus – vyrai. Visi šunys savaip gražūs ir saviti, tačiau vienas rūšis renkamės dažniau, o kitas rečiau. Kasmet American Kennel Club (AKC) sudaro populiariausių šunų veislių sąrašą. Pagal 2015 metų duomenis, pateikiame populiariausias šunų veisles.

  • Bokseris – tai gana nesena šunų veislė, išvesta XIX a. pabaigoje, Vokietijoje. Ankščiau jie buvo naudojami vilkų, meškų ir šernų medžioklei. Tai tvirti, atletiško sudėjimo, trumpakailiai gyvūnai. Maždaug iki 60 cm aukščio ir sveriantys apie 30 kg. Šunys yra rusvos spalvos, paprastai balta krūtine letenomis ir snukiu.
  • Rotveileriai – šunų veislė, taip pat kilusi iš Vokietijos. Tai juodi, su aiškiomis rudomis arba gelsvomis dėmėmis ant skruostų, krūtinės, kojų ir antakių šunys. Pasižymi plačia krūtine ir dideliais plaučiais. Ūgis apie 65 cm, o svoris apie 50 kg. Tai labai savimi pasitikintys šunys. Jie greitai mokosi ir myli vaikus. Turi tvirtą charakterį, todėl juos mokant reikia būti griežtiems, bet teisingiems.
  • Pudeliai – šunys, priskiriami prie dekoratyvinių veislių. Jų protėviais laikomi aviganiai ir medžiokliniai šunys. Pudelis sudėtas labai harmoningai, yra vidutinio dydžio ir garbanotas. Tai labai energingi, nenustygstantys, draugiški, ištvermingi ir lengvai dresuojami šunys. Lengvai prisiderina prie savo šeimininkų temperamento. Pasižymi aukštais protiniais sugebėjimais ir dažnai sutinkami šunų parodose.
  • Jorkšyro terjerai– dažnai sutinkami ir šiuo metu Lietuvoje labai populiarūs šunys. Jie atrodo it žaisliniai ir labai mieli. Tai viena mažiausių šunų veislių. Svoris paprastai apie 3 kg. Šunys pasižymi ilgu, tolygiai krentančiu kailiu. Įdomu tai, jog šio šuns plaukas toks pat kaip žmogaus, todėl jį gali laikyti net ir tie, kurie turi alergiją. Mėgsta ilgus pasivaikščiojimus bei buvimą gryname ore. Parastai jaučiasi didesni nei iš tiesų yra. Labai aktyvūs ir smalsūs.
  • Prancūzų Buldogas – išvaizda ir charakteriu primena melosus. Tai vieni gražiausių dekoratyvinių šunų. Jie yra nedidelio ūgio, tvirti, protingi, išskirtinės išvaizdos ir žaismingo charakterio. Prancūzų buldogai yra patikimi šeimos šunys. Jie lengvai prisitaiko prie įvairių gyvenimo sąlygų. Turi 2-3 nedideles raukšles ant snukio. Šunys lengvai dresuojami. Puikiai jaučiasi ir mažame daugiabutyje ir erdviame dideliame name.
  • Biglis – tai šunų veislė, kilusi iš Didžiosios Britanijos. Trumpaplaukiai šunys su juodmargėmis, rudomis ir baltomis dėmėmis. Pasižymi tvirtu kūno sudėjimu, sveria maždaug 15 kg, o ūgis siekia apie 35 cm. Tai nepriklausomi, savarankiški ir užsispyrę šunys. Nepaisant to, taip pat yra draugiški, nuoširdūs ir prieraišus. Nuovokūs ir išradingi šunys. Šunų negalima ilgai palikti vienų, nes tai gali neigiamai paveikti jų psichiką.
  • Buldogas – labai draugiškas, prieraišus, ištvermingas, bebaimis, paklusnus ir energingas šuo. Patinai paprastai yra stambesni. Lengvai dresuojami, bet patinka ne visiems. Šunys yra ypatingai ištikimi savo šeimininkui. Puikiai sutaria su mažais vaikais. Ūgis apie 40 cm, o svoris apie 25 kg. Galva pakankamai didelė ir plokščia. Buldogai reikalauja daug meilės, tačiau už ją atsilygina prieraišumu ir draugyste.
  • Auksaspalvis retriveris – anksčiau buvo naudojamas medžioklėje, kad atneštų pašautą laimikį. Dabar tai namų šunys. Be to, jie yra puikūs neįgaliųjų vedliai. Kailis yra nuo auksinės iki kreminės spalvos, su amžiumi šviesėja. Svoris apie 35 kg, o ūgis 57 cm. Tai ramūs, meilūs, švelnūs, draugiški, jautrūs ir budrūs šunys. Labai myli vaikus. Yra lengvai dresuojami ir labai protingi.
  • Vokiečių aviganis – itin populiarus sarginis šuo. Vidutinio dydžio, šiek tiek prailgintas, tvirtas, raumenys puikiai išvystyti. Tai labai savimi pasitikintys šunys. Be to, jie yra nuoširdūs ir geraširdžiai, tačiau geriau jų neįaudrinti ir nesujaudinti. Labai drąsūs ir iš prigimties turintys kovinį instinktą. Puikiai pasitarnauja policijoje, o dėl puikios uoslės gali ieškoti narkotinių medžiagų.
  • Labradoro retriveris – pagal AKC populiariausias 2015 m. šuo. Tai labai atletiški, žaismingi, mėgstantys vandenį šunys. Lengvai dresuojami ir pasižymi didele ištverme. Nerodo agresijos ar didelio drovumo. Išskirtinis bruožas – plaukimui pritaikytos plėvėtos letenos. Tai gali būti šuo kompanionas. Tai itin populiari šunų veislė padedanti neįgaliesiems. Taip pat šie šunys naudojami policijoje ir kitose oficialiose įstaigose. Maždaug 55 cm ūgio ir 35 kg svorio. Iš pažiūros tikrai gražus, ramūs, tvirti ir draugiški šunys.

Dažniausiai pasitaikančios šunų sveikatos problemos ir ligos

Šunys – vieni geriausių mūsų draugų. Smagu kai jie laksto aplink gyvybingi ir kupini energijos. Tačiau kaip ir visiems, šunims taip pat pasitaiko sveikatos problemų, nei vienas nesame nuo to apsaugotas. Tam, kad padėtumėte savo mažiesiems bičiuliams gyventi sveiką ir visavertį gyvenimą, turėtumėte žinoti pagrindines jų sveikatos problemas ir pirmuosius ligų simptomus. Mes, jų šeimininkai esame tam, kad jais rūpintumėmės ir apsaugotume nuo įvairių ligų bei pavojų. Žemiau yra sąrašas dažniausiai sutinkamų keturkojų ligų kitų sveikatos problemų.

  • Ausų infekcijos – dažnai pasitaikanti šunų problema. Infekcijas gali sukelti bakterijos, ausų mielės, įvairios alergijos ir kt. Pagrindiniai simptomai: nemalonus ausų kvapas, galvos kratymas, ausies patinimas, rudos, geltonos ar net kraujuotos išskyros, ausų krapštymas, skausmas, ausies kanalo paraudimas. Siekiant užkirsti kelią šioms infekcijos, reikėtų bent kartą per savaitę patikrinti šuns ausis, o pastebėjus pirmuosius simptomus – kreiptis į veterinarą.
  • Dantų problemos – tai viena dažniausiai pasitaikančių problemų. Su ja reikia nuolatos kovoti ir nuolat tikrinti savo augintinį. Pagrindiniai simptomai: nemalonus burnos ertmės kvapas ir seilės. Dažni vizitai pas veterinarą gali padėti išvengti ar bent jau sušvelninti šias problemas. Taip pat yra įvairių preparatų padedančių kovoti su šiomis ligomis, tačiau dėl tinkamų preparatų ir jų naudojimo, reikia pasitarti su veterinaru.
  • Erkės – gana nemaloni problema, su kuria susiduria ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Erkės aktyviausios ankstyvą pavasarį ir paprastai pasitaiko tiems keturkojams, kurie dažnai būna gamtoje ir gryname ore. Pastebėta, jog erkės tapo aktyvios ne tik pavasarį, tačiau ir vasarą, todėl kiekvieną kartą grįžus iš pasivaikščiojimo lauke, patartina apžiūrėti savo augintinį bei apsižiūrėti patiems. Erkės perneša įvairias ligas, todėl labai svarbu laiku jas pastebėti. Jei pastebėjote erkę, pinceto pagalba galite ją pašalinti. Būtina nudezinfekuoti alkoholiu. Pastebėjus keistus požymius arba neįprastą paraudimą ar patinimą – kreipkitės į veterinarą.
  • Blusos – vien apie jas pagalvojus, kūnu nubėga pagaugai. Tačiau, tai gana dažnai pasitaikanti problema. Šunys dažnai jų turi ir nevalingai kasosi. Būtina kovoti su šia problema. Kai kurie šunys yra alergiški blusų seilėms, todėl jų įkandimas gali būti labai pavojingas. Pastebėjus blusą ant savo augintinio, ne pro šalį būtų parodyti augintinį veterinarui, jis geriausiai žinos ar šuo sveikas. Erkes lengviausiai pastebėti ant šuns pilvo, tarp ausų, prie uodegos, ten kur trumpesnis kailis.
  • Pasiutligė – virusinė liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą. Nustatyta, kad daugiausiai ja serga rudosios lapės ir usūriniai šunys. Tačiau ja gali susirgti visi žinduoliai, o taip pat ir žmonės. Ji perduodama, kuomet įkanda infekuotas gyvūnas. Liga beveik visuomet baigiasi mirtimi. Pasireiškus simptomams, liga nebėra išgydoma, tačiau laiku pastebėjus ligą, žmogaus gyvybė dar gali būti išgelbėta.
  • Kirmėlės – dažniausiai pasitaikančios yra šios: širdies kirmėlės, apvaliosios kirmėlės, kaspinuočiai, žmoginis plaukagalvis. Šių parazitų sukeliami simptomai paprastai būna: krentantis svoris, energijos stoka, viduriavimas, patinęs pilvas. Kirmėles gali išgydyti veterinaras. Paprastai gydymas ir jo prevencija būna efektyvūs. Jeigu laikysitės veterinaro rekomendacijų, kirmėlės bus pašalintos ir jūsų augintinis vėl galės gerai jaustis. Stebėkite savo augintinį ir tikrinkite ar jis neužsikrėtė pakartotinai.
  • Norint išvengti negalavimų ir apsaugoti savo augintinio sveikatą, būtina reguliariai lankytis pas veterinarą. Jei pastebėjote anksčiau išvardintų ligų simptomus, nedelsiant nugabenkite savo augintinį į patikimo veterinaro rankas. Visi norime būti sveiki, o tam kad tokie būtume reikia prižiūrėti save, o šiuo atveju ir savo augintinius. Sveikata yra brangiausias turtas ir nesvarbus kas jūs, gyvūnas ar žmogus.

Šunų ištikimybė

Šunys yra vieni ištikimiausių augintinių, kurie nepalieka ir neišduoda savo šeimininkų. Kai kurie gali sakyti, jog šunys elgiasi mielai ir gražiai su savo šeimininkais tik todėl, kad turėtų pastogę ir maisto. Nuomonių yra įvairių, tačiau pamačius kaip šuo pasitinka savo šeimininką, kaip jis džiaugiasi jį pamatęs, nekyla abejonių, jog pastogė ir maistas tikrai nėra viso to priežastis. Viskas yra giliau nei kai kurie mano.

Šunys įpratę turėti vieną šeimininką. Visų kitų jie iš dalies klauso ir leidžia save mylėti, tačiau patys myli tik savo šeimininką. Be to, jie nemėgsta dalintis meile su savo šeimininku, jie pavydi ir akivaizdžiai tai parodo. Šunų ir žmonių draugystė prasidėjo jau prieš daugybę tūkstančių metų. Kai žmonės prisijaukino šunis, tarp jų atsirado ypatingas ryšys, sakoma jog stipresnis ryšys būna tik tarp žmonių. Dabar dažnai girdime, jog šuo- geriausias žmogaus draugas. Ir taip yra visai ne be priežasties, šunys kiekvieną dieną savo šeimininkams dovanoja meilę ir rūpestį. Paprastai jie būna labai prieraišus, o netekę savo šeimininkų labai išgyvena. Šunys nemėgsta būti vieni, jiems nuolat reikia draugijos. Jie instinktyviai rodo ištikimybę tiems, kurie yra, arba gali būti dalis jų šeimos narių. Patekę į šeimą, jie jaučiasi pilnaverčiais šeimos nariais, jiems įprasta būti grupėje, o ne vienumoje. Įrodyta, jog šunys geba įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną ir tiesiogiai suprasti kito jausmus. Taip pat, įrodyta, jog šunys supranta verbalinę ir kūno kalbą, tai pat veido mimikas. Na, o šeimininkai iš šuns lojimo paprastai supranta ką jie nori pasakyti. Įdomu ir tai, jog šunys mus mato kaip sau lygius, o ne kaip kitą rūšį. Tai juos išskiria iš kitų gyvūnų.

Yra išskiriamos kai kurios veislės, kurios laikomos pačiomis ištikimiausiomis, tai: Pirėnų kalnų šuo, Šeltis, Vokiečių aviganis, ilgaplaukis Kolis, Senbernaras, Kuvasas, Akita Inu, Bretonės spanielis, Amerikiečių Stradfordšyro terjeras, Mastifas. Kitos veislės taip pat yra ištikimos savo šeimininkas, tačiau itin ištikimomis veislėmis laikomos šios. Dauguma jų yra gana dideli šunys, todėl jie neretai laikomi ne tik tam, kad palaikytų draugiją, bet ir kad apsaugotų namus. Šunų ištikimybė, ir neįtikėtinos ištikimybės istorijos įkvėpė sukurti daugybę filmų.

Štai keletas populiariausių:

  • „Hačiko: šuns istorija“ 2009 m.
  • „Marlis ir aš“ 2008 m.
  • „Lesė grįžta namo“ 1943 m.
  • „Old Yeller“ 1957 m.
  • „Šunų viešbutis“ 2009 m.
  • „Palikti sniegynuose“ 2009 m.
  • „Terneris ir Hučas“ 1989 m.
  • „Toli nuo namų: geltonojo šuns nuotykiai“ 1995 m.
  • „Šuns kailyje“ 2006 m.

Filmų yra tikrai daug, vadinasi yra daugybė įkvepiančių istorijų kurti tokius filmus. Kai kurie iš jų smagios komedijos, kai kurie, tikrais faktais paremtos istorijos apie išgyvenimus ir ištikimybę.

Gražios istorijos, nesumeluoti pasakojimai, išgyvenimai, viso to priežastis yra mieli keturkojai, turintys nepaprastų savybių. Ne kartą girdėta, jog tie, kurie augina šunis yra laimingesni, jie gali džiaugtis meile ir atsidavimu ne tik žmonių, bet ir savo augintinių dėka. Pasaulyje yra daug vienišų, benamių šunų, taip pat jų pilnos prieglaudos. Turint omenyje, kad šunys į žmonių gyvenimus atneša tiek daug gėrio, ištikimybės ir meilės, iš karto kyla mintis savo namuose auginti keturkojį draugužį. Yra sakoma, jog: „Šuniui nusispjauti į gražias mašinas, pinigus, didelius namus. Šuniui vis vien ar tu esi turtingas, ar vargšas. Protingas ar kvailas. Atiduok jam savo širdį ir jis tau atiduos savąją“.

Ar galite sau lesiti auginti šunį?

Visi puikiai žino, kad turėti augintinį yra smagu. Tikrai puikus jausmas kuomet grįžus po darbo jus pasitinka, džiaugiasi jus pamatęs, kartu sportuoja, žaidžia ar daro kitus dalykus. Šunys sukelia tikrai daug gerų emocijų, tačiau jiems reikia dėmesio, na ir žinoma finansinių investicijų. Reikia pagalvoti, kad šuo reikalauja maisto, apsilankymo pas veterinarą, guolio, pavadėlio, skiepų ir daugelio kitų dalykų. Visus šiuos dalykus sudėjus, susidaro visai nemenka suma. Nagi, panagrinėkime kas yra būtiniausia ir kas gali kainuoti daugiausiai.

Pirmiausia, jau norint įsigyti šunį tenka nemažai sumokėti. Perkant šunį iš veislynų, kaina paprastai būna tikrai nemaža, mat veisėjai paskaičiuoja kiek kainuoja praauginti ir investuoti į šunį, kad jis atrodytų taip, kaip atrodo jo įsigijimo dieną. Perkant šunį iš veisėjų, jo kaina gali siekti net iki 2000 Eur. Pradinė investicija tikrai nemaža, bet dažniausiai šuns mielumas, atsidavimas ir visos kitos savybės atperka išleistus pinigus. Reikia nepamiršti paminėti ir tai, kad galite pasiimti augintinį iš prieglaudos, tai jums visai nekainuos, o šunys ten tikrai nėra prastesni nei veislynuose. Galbūt prieglaudoje nerasite kilmingų šunų, tačiau nuoširdumas ir atsidavimas šeimininkui – garantuoti.

Įsigijus augintinį, reikės parodyti jį veterinarui, suteikti reikiamus skiepus ir nupirkti būtiniausius daiktus bei maistą. Visa tai sudaro tikrai nemenką sumą, na bet jei ketinate įsigyti šunį, galite visus reikalingus daiktus įsigyti palaipsniui, dar prieš jį pasiimant. Taip darydami gal ir nesutaupysite, tačiau suma atrodys mažesnė, nes ją išleisite per keletą kartų, todėl tai neatsilieps jūsų piniginei taip „skaudžiai“. Sveikata visuomet yra brangi, todėl reikia ja itin rūpintis. Skiepai šuniui yra būtini, o įvairūs medikamentai, apžiūros ir vakcinos gali sudaryti apie 100 Eur, žinoma tai gali įtakoti ir jūsų gyvenamoji vieta. Jei planuojate sterilizuoti arba kastruoti savo augintinį, taip pat teks sumokėti papildomai.

Įvairūs šunų reikmenys, taip pat kainuoja, bet tai dažniausiai yra vienkartinė investicija, kuri vėliau tarnauja pakankamai ilgai. Šunims reikalingi antsnukiai, antkakliai, guolis, žaislai. Jei tinkamai rūpinatės ir saugote juos, nebūtina jų atnaujinti labai dažnai.

Dar reikia ir ėdalo šunims. Šunų mitybos specialistai pataria šunis šerti sausu visaverčiu ėdalu, tačiau be sauso ėdalo galite ir patys virti įvairias košes, duoti kaulus, mėsą. Patartina pasitarti su veterinaru koks maistas tinkamas jūsų šuns veislei, amžiui. Dabar specializuotose parduotuvėse ir prekybos centruose lentynos lūžta nuo šunų ėdalo ir įvairių maisto papildų. Tereikia išsirinkti tinkamiausią. Nereikia manyti, kad geriausias ėdalas yra tas, kuris yra brangiausias. Visai ne, tereikia paskaityti ėdalo sudėtį, pasidomėti kokių yra vitaminų. Kilogramas visaverčio ėdalo gali kainuoti ir iki 4 Eur. Specializuotose parduotuvėse ėdalas paprastai būna brangesnis, tačiau jo užtenka ilgesniam laikui, todėl galima sakyti, kad tokį ėdalą pirkti apimoka labiau. Laikui bėgant šeimininkai pastebi šunų mitybos įpročius, kas jiems patinka, o kas ne, todėl ėdalus išsirinkti yra lengviau.

Šunims taip pat reikia dresūros ir įvairiausių kitų dalykų kurie taip pat kainuoja. Tačiau sumos nėra milžiniškos, galima šiek tiek pataupyti, o tik tada įsigyti reikiamą daiktą ar paslaugą. Tačiau, prieš įsigyjant šunį vis dėlto reikėtų gerai apsvarstyti ar būsite pajėgūs jį išlaikyti, nesinori, kad augintinis būtų ligotas ir alkanas. Na, o jei tvirtai apsisprendėte ir jokios sumos neatbaidys jūsų nuo šuns, tuomet pradėkite taupyti jau dabar ir išsirinkite jums mieliausią ir labiausiai jūsų poreikius atitinkantį augintinį.

Įdomūs faktai apie šunis

Jei manote, kad apie šiuos keturkojus gyvūnus žinote viską – klystate. Puikiai žinome, kad šunys labai prieraišūs, jie begalo myli savo šeimininkus, džiaugiasi juos išvydę, mėgsta žaisti, graužti kaulus, būti gryname ore. Šie dalykai mums gerai žinomi ir įprasti. Tačiau nė nesusimąstome, kad šunys yra gerokai ypatingesni ir pasižymi daugeliu savybių apie kurias nė nesusimąstome. Štai sąrašas faktų, kurie privers jus mėgti šunis dar labiau.

Šunys gali „užuosti“ šeimininko būseną. Jie turi savybę nuspėti žmogaus būseną pagal jo skleidžiamą kvapą. Tai padeda jiems suprasti kaip tuo metu jaučiatės. Pavyzdžiui, jei stipriai prakaituojate, šunys supranta, jog esate nervingi arba kažko bijote. Taip pat pagal žmogaus kvapą jie gali nuspėti net ligas, kuriomis sergate, o taip pat supranta, kuomet šeimininkė yra nėščia. Išties įdomus dalykas, įrodantys, jog šunys iš tiesų be galo protingi.

Šunys girdi 4 kartus geriau nei žmonės. Šuniukai gali gimti kurti, tačiau jie greitai pranoksta mūsų klausos sugebėjimus. Taip pat jie gali girdėti aukštesnio tono garsus. Ypatinga klausa, padeda identifikuoti ateinančius nepažįstamuosius bei įspėti šeimininkus apie įtartinus žmones, tokius kaip vagys ar įsibrovėliai. Tai viena iš priežasčių, kodėl žmonės gyvenantys dideliuose namuose nusprendžia įsigyti šunį.

Šunų uoslė daugybę kartų geresnė nei žmonių. Priklausomai nuo šunų veislės, jie turi nuo 125 iki 300 milijonų kvapo liaukų, kai tuo tarpu žmonės turi tik apie 5 milijonus. Nepaisant to, kad šuns smegenys yra gerokai mažesnės nei mūsų, jų smegenų dalis kontroliuojanti kvapą yra 40 kartų didesnė. Sunku patikėti, bet tai yra tiesa. Dėl savo ypatingos uoslės šunys labai naudingi ieškant nusikaltėlių, kontrabandos ar narkotinių medžiagų.

Vienų metų šuniukas, yra fiziškai subrendęs lyg 15 metų paauglys. Žinoma tai priklauso nuo šuns veislės, be to dideli šunys bręsta greičiau nei maži. Taigi, turint net ir vienerių metų augintinį, galima jį laikyti pakankamai subrendusiu.

Suaugusio šuns protas prilygsta dviejų metų vaikui. Dėl šios priežasties vaikai ir šunys taip gerai sutaria. Be to, jie supranta maždaug 250 žodžių ir gestų. Todėl nėra itin sudėtinga juos dresiruoti.

Netiesa, jog šunys neskiria spalvų. Jie tikrai gali matyti spalvotus vaizdus, tik ne taip ryškiai kaip mes. Šunys spalvas regi panašiai taip, kaip mes prieblandoje. Taigi, mitas, kad šunys negali skirti spalvų turėtų būti paneigtas.

Jungtinėse valstijose yra didžiausia šunų populiacija. Turint omenyje, kad žmonių populiacija ten taip pat didžiulė, visai suprantama kodėl ten tiek daug šunų.

Mažiausi pasaulyje šunys yra Čihuahua, na o didžiausi – Airių vilkogaudžiai. Mažylių ūgis siekia vos 15-20cm, o svoris nuo 500 g iki 3 kg. Kalbant apie Airių vilkogaudžius, šios veislės šunų nėra labai daug, tačiau jie yra tikri milžinai. Jų ūgis gali siekti 94cm, o svoris 45-70kg, visai kaip suaugusio žmogaus svoris.

Pasidomėjus šunų vardais, daugelis šaltinių nurodo, jog populiariausias šuns vardas yra Maksas, o patelės Molė. Na, o kalbant apie šunų vardus Lietuvoje, vienas populiariausių yra Reksas.

Tai tik dalis įdomybių apie šiuos protingus keturkojus augintinius. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog šunys yra paprasti keturkojai, išsiskiriantys prieraišumu, garsiu lojimu ir mėgstantys kaulus. Šiek tiek pasidomėjus, tampa akivaizdu jog pirmas žvilgsnis yra klaidingas ir yra daugybė dalykų kurių nežinome apie savo keturkojus draugus.

Šuo – geriausias žmogaus draugas

Ne kartą, esame girdėję jog šuo – geriausias žmogaus draugas. Šunys pasitinka grįžus namo, jie nuolat sukiojasi aplinkui ir neleidžia jums jaustis vienišiems, jie išklauso ir niekam nepasakoja to ką papasakojate jiems, jie būna su jumis net tada, kai visi jus atstumia, jie daro daugybę smagių dalykų ir paverčia jūsų gyvenimus linksmesniais.

Jau nuo seniausių laikų manoma, kad šuo yra geriausias žmogaus draugas. Žinoma, kiti gyvūnai taip pat mieli bei teikia džiaugsmą, tačiau šunys supranta labiau nei bet kurie kiti gyvūnai. Sakoma, jog jie jaučia žmogų. Mokslininkai teigia, jog ryšys tarp šuns ir jo šeimininko gali būti stipresnis nei galime numanyti. Šunys yra labai naudingi ir reikalingi žmonėms. Juos vedamės į medžioklę, kartu sportuojame, leidžiame laiką gryname ore. Kalbant apie šunų augintojus, galime teigti, kad jie praleidžia kone daugiausiai laiko gryname ore, lyginant su kitų gyvūnėlių augintojais. Policijos pareigūnai, kriminalistai taip pat neapsieina be šunų pagalbos. Jie padeda surasti narkotines medžiagas, kontrabandą, atsekti pėdsakus. Jų pagalba tikrai didžiulė ir akivaizdi.

Dar vienas malonus aspektas yra tas, kad nesvarbu kokio amžiaus būtumėte – šuniui tai visai nesvarbu, jis vis tiek bus jūsų draugas. Kai kuriems kūdikiams tėvai padovanoja mažą šuniuką, kad jie kartu augtų ir taptų neišskiriamais draugais. Taip pat, suaugę šunys dažnai saugo šeimininkų mažylius, todėl jie tarytum atstoja auklę. Jie kartu žaidžia, miega, valgo, keturkojai praneša kuomet mažyliai prabunda. Tačiau jie taip pat reikalauja daug dėmesio ir meilės, todėl auginant vaikus reikia nepamiršti ir keturkojų augintinių. Antraip jie jaučiasi atstumti ir nelaimingi. Šunys puikūs kompanionai tiek jaunam, tiek senam. Nesvarbu kokios išvaizdos ir odos palvos esate jūs ir visai nesvarbu kokios veislės ir dydžio jūsų augintinis. Jie puikiai jaučia žmones, supranta kai liūdna, kai nesiseka ar yra bloga nuotaika. Tokiu atveju jie tiesiog dažniausiai atsigula ir neleidžia jaustis vienišiems. Atrodo, kad jie sugeba jausti tą patį ką jaučiate jūs. Šunų augintojai tai gali kuo puikiausiai patvirtinti. Šuo netgi gali būti visai gera psichologas, kuris atstoja klausytoją ir guodėją. Jis niekada nekaltina, nepeikia, neperša savo nuomonės ir neprieštarauja.

Apima puikus jausmas, kuomet grįžus po sunkios darbo dienos jus pasitinka jūsų augintinis. Jis visuomet džiaugiasi jus matydamas ir negali nustygti vietoje, o jei džiaugiasi jis – iš karto norite bent nusišypsoti ir jūs. Juk taip gera, kai esate kažkam labai svarbus. Šiandien dauguma žmonių namuose augina ne vieną, o kelis ar net daugiau keturkojų. Daugelis sako, jog jie tokie mieli, kad negali jiems atsispirti. Be to, auginant šunį ar bet kokį kitą augintinį, savo meile galima dalintis ne tik su žmonėmis bet ir su gyvūnais. Meilės reikia visiems. Gyvūnai paprastai atsidėkoja tuo pačiu, jie savo šeimininkus myli besąlygiškai, na, o apie žmones taip galima pasakyti ne visada. Taigi, šioje situacijoje šunys yra artimesni ir myli jus nesvarbu kas ir koks esate.

Turėdami augintinį, esate atsakingi ne tik už save, bet taip pat ir už jį. Jis nenori jaustis nemylimas, vienišas, todėl savo meile ir rūpesčiu turite aprūpinti ne tik šalia esančius artimuosius, draugus ir šeimos narius, bet ir mielus keturkojus gyvūnėlius. Rūpindamiesi ir mylėdami savo keturkojį draugą, atgal gausite tą patį ir dar daugiau. Jie jus mylės, saugos ir bus geriausiais draugais, kurie niekada nepaliks ir neišduos.

Šuo gali padėti gyveni sveikiau

Vis labiau populiarėja sveiko gyvenimo būdo propagavimas. Žmonės socialiniuose tinkluose dalinasi kaip aktyviai leidžia laisvalaikį, sportuoja, valgo sveiką maistą. Kardinaliai pakeisti savo gyvenimo būda gana sudėtinga. Dažnai neturime tam laiko, valios ar net pinigų. Po darbo grįžtame susierzinę, pavargę, dažnai kankina depresija, gyvenimas pilnas streso, visur skubame, lekiame. Tačiau reikia susimąstyti apie savo sveikatą, juk ji mums svarbiausia. Jei nuolat skubėsime ir neturėsime laiko pradėti gyventi sveikiau – mūsų sveikata tikrai nepagerės, priešingai, jausimės tik blogiau. Šiuo atveju, rūpinimasis savo augintiniu gali padėti jums gyventi sveikiau. Įdomų kaip? Štai keletas aspektų galinčių pagerinti jūsų gyvenimą, jei turėsite augintinį:

  • Sportas kartu – šunims labai patinka būti gryname ore, išnaudokite tai. Išeikite su šunimi pasivaikščioti, kartu bėgiokite. Buvimas gryname ore labai naudingas jums ir jūsų sveikatai, o turint omenyje, kad augintinį vis tiek reikia išvesti į lauką, padarykite laiką su keturkoju naudingą ne tik jam, bet ir sau. Kartu sportuoti smagiau ir lengviau. Keturkojis puikus kompanionas. Be to, sportas kartu naudingas ir augintiniui ir jums, sustiprinsite raumenis, pakvėpuosite grynu oru, atsipalaiduosite po dienos darbų ir nors trumpam užmiršite rūpesčius.
  • Šuo gali padėti susipažinti su naujais žmonėmis. Šunys gali labai pasitarnauti užmezgant naujas pažintis. Žmonės turintys augintinius, pasivaikščiojimų metu dažnai kalbasi su kitų šunų šeimininkais. Be to naujas pažintis galima užmegzti gyvūnėlių parduotuvėse, įvairiuose šunų klubuose arba juos treniruojant. Naujos pažintys – nauji potyriai, draugystė bei naujos spalvos jūsų gyvenime. Tai dar viena priežastis, kodėl verta turėti augintinį.
  • Puiki draugija – bendravimas, maloni draugija, taip pat labai svarbūs aspektai gyvenime. Gera draugija gali padėti išvengti įvairių ligų ir net prailginti gyvenimą. Atsiskyrimas ir vienatvė gali sukelti depresiją. Rūpindamiesi savo gyvūnais jausitės reikalingi, tai padės užsimiršti apie problemas, ypač jei gyvenate vieni. Dauguma tų, kurie turi augintinius – kalbasi su jais, netgi papasakoja apie savo nesėkmes. Vienatvė labai nemaloni, tačiau augintinis gali ją praskaidrinti. Šuo visuomet jūsų lauks, išklausys ir be galo džiaugsis pasitikdamas jūs grįžtančius po darbo.
  • Disciplina – šunis reikia reguliariai maitinti ir su jais užsiimti, tai padeda jiems jaustis ramiai ir subalansuotai. Disciplina yra naudinga ir jums, kad ir kokia bloga diena būtų, turite nepamiršti pasirūpinti savo augininiu, jį pamaitinti, pažaisti su juo, pasivaikščioti gryname ore. Laikantis šios disciplinos bent trumpam nebegalvosite apie blogus dalykus, prasiblaškysite. Jūsų augintinis taip pat bus ramus ir nekels papildomų rūpesčių.
  • Sumažinami nerimas, susirūpinimas. Šuns draugija padeda jaustis komfortabiliai, užsimiršti apie nemalonius dalykus ir nerimą keliančias šių dienų aktualijas. Šunys gyvena šia akimirka, jie nesijaudina dėl to kas nutiko vakar, arba dėl to kas gali nutikti rytoj. Jie padeda užsimiršti ir džiaugtis šia akimirka. O juk tai ir yra svarbiausia, niekada nežinai kas gali nutikti rytoj, todėl reikia džiaugtis akimirka kuri yra dabar.
  • Sumažinama įtampa. Šuns prisilietimas, jo džiaugsmas jus pamačius, naujai išmoktas judesys – puikūs pagalbininkai stresui valdyti. Yra įrodyta, jog šuns glostymas mažina kraujospūdį, ramina ir padeda užsimiršti. Keletą minučių skirkite ramiam pabuvimui su savo augintiniu, paglostykite jį, pasisodinkite jį ant kelių ir pastebėsite, kad iškart jausitės geriau.

Galbūt augindami šunį sveikiau maitintis ir nepradėsite, tačiau vidinė būsena tikrai pagerės. Taps žymiai lengviau įveikti stresą ir blogą nuotaiką. Šunys jaučia kai jų šeimininkams sunku, todėl tai gali persiduoti ir jiems. Užsiimkite su savo augintiniu ir kaip mat atsigausite. Turint augintinį, jūsų gyvenimas tikrai nepasikeis kardinaliai, tiesiog turėsite keletą malonių pokyčių savo gyvenime, o ir kiekviena diena taps bent šiek tiek malonesnė.

Šunų ir kačių skirtumai

Žmones galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes, tie, kurie myli kates, ir tie, kurie myli šunis. Jau nuo senų laikų yra šunų ir kačių mylėtojų. Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kad šeimininkai vienodai myli ir kates ir šunis, todėl laiko abu gyvūnus. Dažnai kyla įvairiausių ginčų, kurie yra geresni. Vieni sako, jog katės yra kvailos ir nieko nesupranta, kad joms svarbus tik maistas ir miegas. Kiti jas dievina, sako, jog tai pats mieliausias gyvūnas, kuris netgi jaučia žmogaus skausmą ir gali jį numalšinti. Kita žmonių grupė teigia, jog šunys reikalingi tik tam, kad apsaugotų namus nuo vagių arba kartu dalyvautų medžioklėje. Tačiau šunų mylėtojai sako, jog nėra geresnio, ištikimesnio ir protingesnio gyvūno nei šuo. Nuomonių yra visokių, tačiau ar susimastėme kuo skiriasi ir kuo panašūs šie du gyvūnai? Paanalizuokime šiuos du augintinius ir pažiūrėkime kuo gi jie panašūs ir kuo skiriasi.

  • Kačių vidutinė gyvenimo trukmė 9-15 metų, o šunys vidutiniškai gyvena 12-14 metų.
  • Šunų atmintis labai trupa, jie prisimena tik apie 15 minučių, tuo tarpu katės gali prisiminti net iki 16 valandų.
  • Šunys turi 42 dantis, o katės tik 30.
  • Šunys lengviau pasiduota dresuojami, vos per keletą minučių juos galima išmokyti tokių komandų kaip „sėsk“, „ateik čia“. Katės šiuo atžvilgiu yra sunkiau sukalbamos, kates dresuoti gana sunku, o kartais jos visai nepasiduoda dresuojamos.
  • Šunys iš prigimties yra ilgų distancijų bėgikai, o katės laikomos sprinterėmis. Jos bėga greitai ir trumpas distancijas.
  • Katės gali ilgai būti vienos, tuo tarpu šunys, nuolat reikalauja dėmesio ir nemėgsta būti vieni.
  • Kates galima laikyti nepriklausomomis, o šunys yra ištikimi ir paklusnūs. Katės mėgsta vaikštinėti vienos, o šunis reikia vedžioti, su jais kartu žaisti.
  • Katės laikomos geresnėmis medžiotojomis, šunų polinkis medžioti yra silpnesnis, jie pripratę būti maitinami savo šeimininkų. Kates dažnai galima pastebėti tykančias grobio.
  • Katės gali gyventi ir labai mažose patalpose, šunys mėgsta erdvę. Tačiau tai priklauso ir nuo šuns veislės, yra veislių, kurios puikiai prisitaiko ir mažose patalpose.
  • Katės yra tingesnės, jos gali miegoti net 16 valandų per parą.
  • Kai kurioms katėms patinka būti vedžiojamoms, na o šunys to tiesiog reikalauja, jiems tai būtinas kasdienis ritualas. Taip pat jie nori atlikti įvairiausius pratimus, žaisti.
  • Šunys gali suprasti daugumą jiems sakomų žodžių, be didelių pastangų ir specialių mokymų, jie nesunkiai supranta kas jiems yra sakoma. Jie gali atsakyti savo šeimininkui išreikšdami savo kalbą emocijomis ir kūnu. Kalbant apie kates, situacija yra prastesnė. Kai kurios katės prisimena savo vardą ir atsiliepia kai jas kviečia, tačiau dauguma gali visai nereaguoti kai yra kviečiamos vardu.
  • Šunys mėgsta bėgioti paskui pagalius ir kitus daiktus, kuriuos jie gali atnešti savo šeimininkams, katės tokių užsiėmimų nemėgsta.
  • Šunys loja, urzgia, viauksi, skalija. Katės tik miauksi ir murkia.
  • Šunys vaikosi kates, o jos pabėga.

Apibendrinant, galima sakyti jog ir katės, ir šunys turi savų pliusų ir minusių. Vienareikšmiškai katės yra mielesnės, tačiau šunų taip pat būna mielų. Tai du pagrindiniai gyvūnėliai laikomi namuose. Ir katės, ir šunys savaip žavūs. Svarbiausia, jog jie suteikia laimę savo šeimininkams. Na, o jei laimingi šeimininkai, laimingi ir jų augintiniai.